paklastas

pãklastas sm. (3^b) 1. Als, Vkš po kaklu (ppr. vietoje drabužio apykaklės) rišama skarelė: Sutaiso kuskilelę į paklastą ir pasiriša kaklą Ggr. Paklastė̃lis yra skarelė po apačia J. Pãklastus liuob klės ant kailinių apkaklės vietoj – motriškosios apkaklių neturėjo Ggr. Paklastelius turėjo pasiklėstę, su spilgele susegusios [motriškosios] Šts. Su raudonais paklastais pasiklėstusios ejo mergaitės senesniai į bažnyčią Šts. Paklastaĩ buvo mėlyni su baltais Šts. Iš vieno raišelio liuob sukirps du pãklastu, paklasteliu Šts. 2. kaklaraištis: Nededa nė paklastelių po kaklo Dr. 3. NdŽ ant grindų tiesiamas plaušinys. 4. NdŽ šiaudai tvartui pakratyti, pakratas.